back

Inovacijos atrakina jūrinės pramonės potencialą

2019-12-18

Augantis dėmesys aplinkosaugai, lydimas vis griežtėjančių tarptautinių reguliavimų, tikruosius šiandienos ir rytojaus lyderius atskleidžiantis skaitmenizacijos spurtas į Lietuvos pramonę įlieja didelių pokyčių. Reikšmingas transformacijas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (MTP) stebi šalies jūrinio sektoriaus įmonėse, kurios skuba atliepti pasaulines tendencijas.

3D skenavimo technologija paspastina procesus ir padeda išvengti daug kainuojančių klaidų © KMTP

Ant naujų galimybių slenksčio

Gebėjimas greitai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų jūrinės pramonės atstovams yra gyvybiškai svarbus, nes esminiai standartai yra universalūs bei aktualūs visiems šios sferos žaidėjams. Su šiandienos iššūkiais Lietuvos jūriniam verslui pavyksta sėkmingai susidoroti – tą liudija ir įžvalgos, išryškėjančios Klaipėdos MTP specialistams bendraujant su inovacijų skatinimo projekto „InoSpurtas“ paslaugų gavėjais, ir šioje industrijoje integruojamų sprendimų pobūdis.

Anot organizacijos vadovės Romos Stubrienės, skaitmenizacijos potencialas vien jūrų transporto sektoriuje globaliu mastu vertinamas apie 150 mlrd. Eur. „Toliaregiškai mąstančiam verslui tai yra ne vien įspūdingas skaičius, bet ir svarbi žinutė, kuria kryptimi nukreipti savo energiją ir resursus. Matome, jog jūrinės pramonės atstovai, su kuriais dirbame itin glaudžiai, puikiai jaučia globalų kontekstą – daugelis mūsų konsultuojamų įmonių kuriamų bei diegiamų inovacijų yra nukreiptos būtent į skaitmenizaciją ir automatizaciją“, – kalbėjo Klaipėdos MTP direktorė.

Imasi sudėtingų technologinių projektų

Laivų statybos sektoriaus atstovai Klaipėdoje nuosekliai kuria vieną ryškiausių sėkmės istorijų – įgyvendindami sudėtingus technologinius projektus, apimančius konstrukcijų gamybą naftos platformoms, vėjo jėgainėms, kruiziniams laivams, lietuviai bendradarbiauja su stambiomis užsienio kompanijomis. Skubama reaguoti ir į laivų savininkams šiuo metu itin aktualius aplinkosauginius klausimus laivuose instaliuojant pažangias filtrų sistemas – tokiu būdu iššūkis mažinti taršą tampa naujomis galimybėmis gebantiems sugeneruoti reikiamą sprendimą.

Jūrinis verslas susitelkia ir į savo panaudojamų technologijų modernizavimą – prieš dvejus metus „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“ laivų statyboje ir remonte ėmė naudoti 3D skenerį, kuris ženkliai padidina procesų greitį bei efektyvumą išvengiant daug kainuojančių projektavimo klaidų.

Įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu,  sudėtingoje konkurencinėje aplinkoje gyvenantis verslas apie inovacijų kūrimą ir diegimą privalo mąstyti nuolat. „Laivų statybos versle neįmanoma išlikti be globalios perspektyvos į vykstančius procesus. Klimato kaitos iššūkiai, autonominis transportas, skaitmenizacija – visa tai diktuoja šiandiena ir visa tai stengiamės nepamesti iš savo akiračio imdamiesi įgyvendinti daug ambicingų projektų“, – kalbėjo A.Šileika.

© KMTP

Didelis dėmesys tvarumui

Baltijos jūros regiono ir kiti uostai klimato kaitos akistatoje tampa objektais, į kuriuos krypsta atidūs politikos formuotojų ir ekologine situacija, savo bei ateities kartų gyvenimo kokybe besirūpinančios visuomenės žvilgsniai. Uostuose veikiančios įmonės taip pat atsiduria dėmesio centre, tad natūralu, jog pažangus verslas siekia inicijuoti inovacijų diegimą užtikrinant švaresnę aplinką – pirmiausiai pradedant nuo tankiai apgyvendintų miestų, kuriuose sukoncentruoti pagrindiniai įmonių procesai.

Jūrų krovinių kompanija „Bega“, dėmesį aplinkos apsaugai bei taršos prevencijai skiria atsižvelgdama į veiklos specifiką – tvarumo idėjos atsispindi įvairiuose jos taikomuose sprendimuose. Vienas jų – įmonės vykdoma geležinkelio procesų robotizavimo programa. Savo eksploatuojamus tradicinius šilumvežius su vidaus degimo varikliais „Bega“ keičia elektriniais robotais-lokomotyvais, kurie buvo sukurti ir yra gaminami kompanijos specialistų. Naujieji lokomotyvai į aplinką neišmeta anglies dvideginio, kietųjų dalelių ir kitų sveikatai žalingų medžiagų.

„Mūsų organizacijoje inovacijos yra svarbios tiek siekiant įvairių procesų optimizavimo, tiek atliepiant į socialinės atsakomybės klausimus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pažangių sprendimų kūrimas ir taikymas yra atskiros įmonės politikos ir interesų klausimas, inovacijų teikiama nauda dalijasi bei jų įtakojama keičiasi visa visuomenė“, – įsitikinęs „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Plėtoja inovacijų ekosistemą

Verslo siekį plėtoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas bei diegti pažangius sprendimus atspindi tiek ilgametę patirtį sukaupusios įmonės, tiek ir verslo naujokai.

„Siekdami glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo, jaučiame didelę atsakomybę plėtojant inovacijų ekosistemą regione ir padedant augti startuoliams. Per 17 parko gyvavimo metų susiformavęs platus tarptautinių kontaktų tinklas, sėkmingos partnerystės su užsienio akademinėmis institucijomis, tarptautinėmis verslo organizacijomis, suteikia dar daugiau veržlumo mūsų iniciatyvoms bei galimybių į jas įsitraukiantiems verslams“, - kalbėjo Klaipėdos MTP vadovė R.Stubrienė.

Hakatonų formatas suteikia palankią terpę inovatoriams burtis į komandas, kurios, tikimasi, taps naujais technologiniais startuoliais © KMTP

Pernai Klaipėdoje organizuotas hakatonas „Industry 4.0“, šiemet vykęs hakatonas, dedikuotas 3D skenavimui laivų statybos ir remonto pramonėje, įvairiatautę publiką subūręs uosto technologijų hakatonas „Portathon Baltic“ suteikė palankią terpę inovatoriams burtis į komandas, kurios, tikimasi, taps naujais technologiniais startuoliais.

Įsitraukimas į „InoSpurtą“ jauniems verslams bei talentams prisidėjo auginant jų kompetencijas, identifikuojant savo stiprybes, o taip pat atvėrė kelius naujiems technologiniams sprendimams. Orientaciją į skaitmenizaciją bei automatizaciją liudija UAB „Metal Production“ įdiegta inžinerinių sprendimų demonstracija virtualioje 3D realybėje, MB „Akasys“ sukurti inovatyvūs užkrovimo ir nukrovimo robotai, pritaikomi žuvų ir jų produktų apdorojimo procesuose, UAB „Popa LT“ sukurta inovatyvi dalijimosi vidaus vandens transportu platforma.

Pasitelkia universitetą

Vakarų Lietuvos regiono inovacijų ekosistemoje reikšmingas vaidmuo tenka Klaipėdos universitetui (KU), kuris aktyviai pasitelkiamas siekiant padėti įmonėms, kurios nori kurti bei diegti inovacijas.

Vienas sėkmingos partnerystės pavyzdžių – mokslo ir verslo bendradarbiavimas, nukreiptas į gamtinių išteklių, kuriais turtingas Klaipėdos regionas, efektyvesnį panaudojimą. Atliekant unikalų geoterminio vandens tyrimą su KU mokslininkais jėgas sutelkusios UAB „Verslo vertikalė“ inovacija atspindi šių resursų panaudojimo sveikatinimo paslaugoms galimybes. Jas išplėtojus, Klaipėda kur kas veržliau galėtų siekti proveržio sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse. Į geoterminio vandens panaudojimą nukreipta inovacija taip pat galėtų tapti atspirties tašku siekiant toliau vystyti ir kitokius aukštos pridėtinės vertės projektus – pavyzdžiui, biomedicinos srityje.

KU mokslininkų kompetencijos pasitelkiamos konsultuojant akvakultūros verslus. „Šis sektorius mėlynojo augimo kryptį savo vystymosi strategijoje nusibrėžusiai Klaipėdai yra itin svarbus. Matydami jį kaip labai perspektyvų su universitetu sutelkėme jėgas įsteigiant akvakultūros kompetencijų centrą, vystant eksperimentinę krevečių auginimo bazę, įgyvendinant tarptautinius projektus, kurie dedikuoti akvakultūros sektoriaus įmonių konkurencingumo ir inovatyvumo plėtojimui“, –  pažymėjo Klaipėdos MTP direktorė R.Stubrienė.

Akiratyje – Sumanios specializacijos kryptys

Nuo projekto „InoSpurtas“ įgyvendinimo pradžios konsultacijas ir inovacijų paramos paslaugas, kurios orientuotos į Sumanios specializacijos kryptyse veiklą vykdantį verslą, Klaipėdos MTP jau suteikė 36 įmonėms. Pastarųjų deklaruota MTEP suma iki 2019 m. pabaigos siekia apie 285 tūkst. Eur.

Pusė Klaipėdos MTP konsultuotų įmonių per šį laikotarpį sukūrė arba įdiegė inovacijas, užregistruota ir naujų technologinių sprendimų prototipų bei technologinių pasiūlymų.

Siekiant spręsti aktualias Lietuvos inovacijų ekosistemos problemas – didinti verslo investicijas į MTEPI, skatinti technologijų perdavimo procesus, prisidėti prie įmonių inovatyvumo – projekte „Inospurtas“ jėgas iš viso sutelkė 10 partnerių. Jų gretose – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos inovacijų centras (LIC), mokslo ir technologijų parkai bei kitos organizacijos.

 

 

 

Pasaulio lyderių pasirinkimas